GIMTASIS KRAŠTAS  

Nr. 1 (49)  6-7 psl.

NORS IR TOLI NUO GIMTINĖS

kūrybingų draugų aplinką. Jo kursas — tai buvo 1935 metų laida — yra pažymėtinas. Vargu ar buvo kita tokia ryški Kauno Meno mokyklos laida, ypač grafikos. Grafikos studijos vedėjo (prof. A. Galdiko) pastangomis buvo sudaryta vadinamoji jaunųjų grafikų grupė, kuri laisvu laiku atskiroje patalpoje ir studijos vedėjo priežiūroje entuziastingai dirbo, studentams dar tebesant bendrame skyriuje. Todėl Augiui pasilaikė reta proga grafiką studijuoti ketverius metus. Kartu su jaunosios grafikos, o vėliau specialiosios grafikos kurse mokėsi šie grafikai: Alfonsas Dargis, Vytautas

 Jurkūnas, Marcė Katiliūtė,    Antanas    Kučas, Viktoras Petravičius, Vaclovas Rataiskis - Ratas, Irena Trečiokaitė, Kipras Šaulys, Liuda Vaineikytė,

Liudas Vilimas ir kt. To laiko Kauno Meno mokyklos programa bei rimtas studijos Vedėjo darbas su studentais suformavo Paulių Augių -dailininką".
     Tiesa, Algirdas Kurauskas teigia, kad P. Augius, kaip kūrėjas, susiformavo Paryžiuje (1935—1938 m.), bet Paryžiuje sukurti jo darbai „Žemaičių vestuvės", „Malda", „Piemenė", „Bažnytkaimis Lietuvoje" ir kt. rodo, kad dar prieš Paryžių jis jau buvo subrendusiu dailininku - kūrėju.

     Jis brendo kelionėse po Žemaitiją, bendrauda­mas su žmonėmis ir gama. „Paulius Augius yra buvęs vienas iš retų dailininkų — rašo T. Valius, — kuris išliko neįsijungęs į Paryžiaus pulsą. Jis viską stebėjo, matė, tačiau visomis savo dvasinėmis nuotaikomis liko ištikimas gimtojo krašto gamtovaizdžiui, liaudies meno meistrų palikimui ir

 visada savo širdyje nešiojosi pilkai mėlyną, kiek vėjuotą, „Žemaitijos padangę".
Ankstyvuose darbuose „Audra" (1935 m.), „Birutė ir Kęstutis" (1935 m.), „Piemenukas" (1935 m.), „Rugių rinkė­ja" (1935 m.), „Grybautojos" (1935 m.), „Pavasaris" (1935 m.), skamba romantizmo gaidelė, raižymo būdas — tradicinis. „Maldoje", „Žemaičių vestuvėse" (1933 m.) ne tik gimsta naujas, ekspresyvus jo stilius, bet ir išsilieja gilus savos liaudies gyvenimo būdo bei charakterio pažinimas, išreikštas muzikaliomis formomis, muzikaliomis linijomis, giedra, liaudiška nuotaika.
     Raižinių cikle „Žemaičių kalvarijos" (1938 m.) P. Augius vėl monumentalus, epiškas, vengiąs detalių, nereikalingos faktūros. Jo baltai -juodoje simfonijoje plazda atgijusios kaimo vizijos, jo charakteristikos. Bet jos dailininko kūryboje iškilo ne stovini ant žemės, o pakilus virš jos: iš paukščio perspektyvos, kai prieš akis matyti viskas — didelį ir maži buities reiškiniai, žmonių

tarpusavio santykiai, gamta. P. Augius čia jau ne eilinis stebėtojas, o mąstytojas.
Kaip mąstytojas jis kalba (dar stipriau ir išraiškingiau) naujame savo darbe — pagal S. Nėries poemą sukurtose iliustracijose „Žalčio pasakos" (1945—1947 m.). Jose jis daugiau filosofas, gilus liaudies buities ir liaudies meno žinovas. Stilistinėmis savybėmis jis lieka ištikimas ankstyviausiam laikotarpiui. Tik gal labiau apibendrinantis, dekoratyviškesnis, lakoniškesnis. Bet emocionalus ir iki kraš­tutinumo ekspresyvus, nors, kai reikia, suranda spalvų ir priemonių iš ramių lyrinių buities valandų pereiti į gilius dramatinius pergyvenimus.
     Tai didelio, jautrios sielos, savo liaudį mylinčio dailininko privalumai, kurių negalėjo ištrinti sunki emigranto dalia. Priešingai — tai tik dar labiau sustiprėjo, sutirštėjo. P. Augiaus kūryboje matome jo tragiškumą, kai kūrėjas atskirtas nuo to, ką labiausiai myli, — nuo gimtosios žemės.

     Čikagoje Danutė Lipčiūlė - Augienė išleido didelio formato knygą apie Paulių Augių-Augustinavičių. Knygą pa­ruošė Algirdas Kurauskas ir Vytautas Saulius. Leidinys su­domina profesionaliu, giliu pažiūriu į vieną ryškiausių XX amžiaus ketvirto - penkto dešimtmečio lietuvių grafikų Paulių Augių-Augustinavičių. Knygos autoriai labai paprastai, objektyviai supažindina skaitytoją su jo gyvenimu ir kūryba. Tiesa, Algirdas Kurauskas daug analizuoja kūrybą ir labai silpnai arba visai nepamini tų sąlygų, to klimato, ku­riame susiklostė liaudiška dailininko mąstysena.
     Knygos pradžioje —  šiltas P. Augiaus bendraamžio grafiko Telesforo Valiaus įžanginis žodis „Paulius Augius — žmogus ir dailininkas".
     Pats būdamas jautrus kūrėjas, arti­mas Pauliaus Augiaus draugas, T. Valius giliai pergyvena jo ankstyvą mirtį ir mėgina labai santūriai, bet objektyviai nušviesti pagrindinius jo gyvenimo ir kūrybos bruožus.
     Anot Telesforo Valiaus, „Paulius Augius turėjo gabių ir

PRANAS GUDYNA